Alkūninis velenas

Alkūninis velenas – pagrindinis besisukantis variklio velenas. Švaistikliai tvirtinami prie ekscentriškų švaistiklinių kakliukų, todėl degimui stumiant stūmoklius žemyn alkūninis velenas sukasi, paversdamas tiesiaeigį judėjimą sukimusi. Toliau galia teka per pirminę pavarą, sankabą ir pavarų dėžę, o galiausiai grandine, diržu ar kardanu – į galinį ratą.

Alkūninio veleno atsvarai (smagračiai) išlygina galios impulsus ir subalansuoja judančias dalis. Kampas tarp švaistiklinių kakliukų, vadinamas alkūnių išdėstymu ar uždegimo tvarka, suteikia kiekvienam varikliui charakterį, pavyzdžiui, 270° alkūninis velenas daugelyje šiuolaikinių eilinių dvicilindrių. Alkūninis velenas taip pat suka skirstymo velenus, generatorių ir dažnai alyvos siurblį.

Susidėvėję pagrindiniai guoliai sukelia beldimą ir mažą alyvos slėgį. Dvitakčiuose susidėvėję alkūninio veleno riebokšliai praleidžia orą, ir mišinys tampa liesas. Darbai su alkūniniu velenu paprastai reikalauja karterio išardymo.